Dictionary of the Lithuanian Language.
rėžtelėti — vksm. Rai̇̃telis rėžtelėjo rimbù ži̇̀rgui … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brykstelti — brykstelti, ia ( i), ėjo intr. 1. rėžtelėti (smarkiai): Brykstelk čia peiliu, ir perpjausi Ds. 2. suduoti, sukirsti (smarkiai): Šitoks vyras tau kai brykstels, net apvirsi Ds. 3. kiek padirbėti: Gera būt ir man brykstelt, kad ranka nesopėtų Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžtelti — rėžtelti, i, ėjo žr. rėžtelėti 1: Lyg peiliu rėžteli jis (ešerys) peleku vandens paviršių ir vėl dingsta rš … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžterti — rėžterti, i ( ia, na), ėjo 1. tr. gerokai papjovėti, pakirtėti: Pjovėjas daug nūnai rėžterė[jo] rugių Vlk. 2. žr. rėžtelėti 2: Kad rėžtersiu mordon! Vlk. Rėžterk, kad teip prašos! Ds. Rėžteriau diržu, net sussukė po kojom kap šunėkas Arm. Petras… … Dictionary of the Lithuanian Language
šnėbšterti — šnėbšterti, ia, ėjo tr. kuo smailiu bakstelėti, rėžtelėti: Jau moja žaloj telyčią šnėbšterė[jo], kad šerstis an ragų stovi Pls. Karvė kad šnėbšterė[jo] avį, tai net vilna nurūko Vlk. Ale i šnėbšter[ėj]au pirštą pjautuvu tai negailėdama! (juok.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
